giže͏̇́ti, giže͏̇́ja, giže͏̇́jo
ギジェーティ、ギジェーヤ、ギジェーヨ
意味
- 喉に苦味を感じるkartėti gerklėje
Nuo to valgio giže͏̇́ja gerklėje.
その食べ物で喉が苦くなる。
派生語
- giže͏̇́jimas
活用表
現在
| aš | giže͏̇́ju |
|---|---|
| tu | giže͏̇́ji |
| jis, ji, jie, jos | giže͏̇́ja |
| mes | giže͏̇́jame |
| jūs | giže͏̇́jate |
過去
| aš | giže͏̇́jau |
|---|---|
| tu | giže͏̇́jai |
| jis, ji, jie, jos | giže͏̇́jo |
| mes | giže͏̇́jome |
| jūs | giže͏̇́jote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | giže͏̇́davau |
|---|---|
| tu | giže͏̇́davai |
| jis, ji, jie, jos | giže͏̇́davo |
| mes | giže͏̇́davome |
| jūs | giže͏̇́davote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | giže͏̇́siu |
|---|---|
| tu | giže͏̇́si |
| jis, ji, jie, jos | gižės |
| mes | giže͏̇́sime |
| jūs | giže͏̇́site |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | giže͏̇́čiau |
|---|---|
| tu | giže͏̇́tum |
| jis, ji, jie, jos | giže͏̇́tų |
| mes | giže͏̇́tumėme (giže͏̇́tume) |
| jūs | giže͏̇́tumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | giže͏̇́k |
|---|---|
| mes | giže͏̇́kime |
| jūs | giže͏̇́kite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | giže͏̇́jantis (giže͏̇́jąs) | giže͏̇́jantys (giže͏̇́ją) | giže͏̇́janti | giže͏̇́jančios |
| 過去能動分詞 | giže͏̇́jęs | giže͏̇́ję | giže͏̇́jusi | giže͏̇́jusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | giže͏̇́davęs | giže͏̇́davę | giže͏̇́davusi | giže͏̇́davusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | giže͏̇́siantis (giže͏̇́siąs) | giže͏̇́siantys (giže͏̇́sią) | giže͏̇́sianti | giže͏̇́siančios |
| 現在受動分詞 | gižėjamas | gižėjami | gižėjama | gižėjamos |
| 過去受動分詞 | giže͏̇́tas | gižėti | gižėta | gižėtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | giže͏̇́simas | gižėsimi | gižėsima | gižėsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | giže͏̇́tinas | gižėtini | gižėtina | gižėtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | giže͏̇́damas | giže͏̇́dami | giže͏̇́dama | giže͏̇́damos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | giže͏̇́jant |
|---|---|
| 過去 | giže͏̇́jus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | giže͏̇́davus |
| 未来（Būsimojo laiko） | giže͏̇́siant |
| 様態分詞（Būdinys） | gižėte |