giñti, gẽna, gìnė
意味
遠ざける
ką, į ką, nuo ko, pro kąある方向へ動かすversti judėti kuria kryptimi; varyti, vytiGiñk vaikùs nuõ vandeñs [nuõ lángo].
子供を水［窓］から遠ざける。
- ką後を追って捕まえようとするiš paskos bėgant stengtis priartėti ar pagauti; vytis
Kõ taĩp be͏̇́gi, ar̃ kàs tavè gẽna?
なぜそんなに走っている？誰かに追われているのか？
例文
- Kaubojus gena galvijus į ganyklą.カウボーイが牛を牧草地へ追っていく。
派生語
- ginìmas – versti judėti kuria kryptimi; varyti, vyti
同音異義語
- gìnti – atremti kieno puolimą, gelbėti, saugoti nuo ko
活用表
現在
| aš | genù |
|---|---|
| tu | genì |
| jis, ji, jie, jos | gẽna |
| mes | gẽname |
| jūs | gẽnate |
過去
| aš | giniaũ |
|---|---|
| tu | gineĩ |
| jis, ji, jie, jos | gìnė |
| mes | gìnėme |
| jūs | gìnėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | giñdavau |
|---|---|
| tu | giñdavai |
| jis, ji, jie, jos | giñdavo |
| mes | giñdavome |
| jūs | giñdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | giñsiu |
|---|---|
| tu | giñsi |
| jis, ji, jie, jos | giñs |
| mes | giñsime |
| jūs | giñsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | giñčiau |
|---|---|
| tu | giñtum |
| jis, ji, jie, jos | giñtų |
| mes | giñtumėme (giñtume) |
| jūs | giñtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | giñk |
|---|---|
| mes | giñkime |
| jūs | giñkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | gẽnantis (gẽnąs) | gẽnantys (gẽną) | gẽnanti | gẽnančios |
| 過去能動分詞 | gìnęs | gìnę | gìnusi | gìnusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | giñdavęs | giñdavę | giñdavusi | giñdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | giñsiantis (giñsiąs) | giñsiantys (giñsią) | giñsianti | giñsiančios |
| 現在受動分詞 | genamas | genami | genama | genamos |
| 過去受動分詞 | giñtas | ginti | ginta | gintos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | giñsimas | ginsimi | ginsima | ginsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | giñtinas | gintini | gintina | gintinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | giñdamas | giñdami | giñdama | giñdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | gẽnant |
|---|---|
| 過去 | gìnus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | giñdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | giñsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | ginte |