giẽžti, giẽžia, giẽžė
意味
- ką（普通喉を）刺激して痛めるėsti, graužti, dirginti (ppr. gaižuliui)
Aĩtrūs žìrniai gérklę giẽžia.
辛いえんどう豆が喉を刺激する。
- ant ko怒る、腹を立てるpykti, niršti
Kode͏̇̃l tù giežì añt jõs?
なぜ君は彼女に怒っているの？
派生語
- giežìmas
活用表
現在
| aš | giežiù |
|---|---|
| tu | giežì |
| jis, ji, jie, jos | giẽžia |
| mes | giẽžiame |
| jūs | giẽžiate |
過去
| aš | giežiaũ |
|---|---|
| tu | giežeĩ |
| jis, ji, jie, jos | giẽžė |
| mes | giẽžėme |
| jūs | giẽžėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | giẽždavau |
|---|---|
| tu | giẽždavai |
| jis, ji, jie, jos | giẽždavo |
| mes | giẽždavome |
| jūs | giẽždavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | giẽšiu |
|---|---|
| tu | giẽši |
| jis, ji, jie, jos | giẽš |
| mes | giẽšime |
| jūs | giẽšite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | giẽžčiau |
|---|---|
| tu | giẽžtum |
| jis, ji, jie, jos | giẽžtų |
| mes | giẽžtumėme (giẽžtume) |
| jūs | giẽžtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | giẽžk |
|---|---|
| mes | giẽžkime |
| jūs | giẽžkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | giẽžiantis (giẽžiąs) | giẽžiantys (giẽžią) | giẽžianti | giẽžiančios |
| 過去能動分詞 | giẽžęs | giẽžę | giẽžusi | giẽžusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | giẽždavęs | giẽždavę | giẽždavusi | giẽždavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | giẽšiantis (giẽšiąs) | giẽšiantys (giẽšią) | giẽšianti | giẽšiančios |
| 現在受動分詞 | giežiamas | giežiami | giežiama | giežiamos |
| 過去受動分詞 | giẽžtas | giežti | giežta | giežtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | giẽšimas | giešimi | giešima | giešimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | giẽžtinas | giežtini | giežtina | giežtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | giẽždamas | giẽždami | giẽždama | giẽždamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | giẽžiant |
|---|---|
| 過去 | giẽžus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | giẽždavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | giẽšiant |
| 様態分詞（Būdinys） | giežte |