gebe͏̇́jimas

名詞· 男性· 第1変化· アクセント・タイプ 1

意味

能力
ppr. vns.
→ gebe͏̇́ti – 何かをできる能力
mokėti, pajėgti (ką daryti)
Gebe͏̇́jimas réikšti mintìs [jausmùs].
考え［感情］を表す能力。
才能
人が容易に身につけたり行ったりする特性
žmogaus ypatybė, leidžianti jam ką lengvai išmokti ar daryti
Ypatìngų [išskirtìnių] gebe͏̇́jimų tùrintys vaikaĩ [žmónės].
特別な［優れた］能力を持つ子ども［人］。

例文

Jis turėjo išskirtinių gebėjimų.
彼はすぐれた能力をもっていた。
Tu praradai gebėjimą susikaupti.
あなたは集中する力を失ってしまった。

注記

gebe͏̇́jimas は gebe͏̇́ti の派生語です。

接頭辞付き動詞

sugebe͏̇́jimas – gebėjimas ką nors padaryti

変化表

	単数	複数
主格	gebe͏̇́jimas	gebe͏̇́jimai
属格	gebe͏̇́jimo	gebe͏̇́jimų
与格	gebe͏̇́jimui	gebe͏̇́jimams
対格	gebe͏̇́jimą	gebe͏̇́jimus
具格	gebe͏̇́jimu	gebe͏̇́jimais
位格	gebe͏̇́jime	gebe͏̇́jimuose
呼格	gebe͏̇́jime	gebe͏̇́jimai