dvazge͏̇́ti, dvãzga, dvazge͏̇́jo
意味
輝く、 煌めく
輝く、きらめくblizgėti, tvaskėtiAukso žiedas dvãzga.
金の指輪がきらめく。
派生語
- dvazge͏̇́jimas
活用表
現在
| aš | dvazgù |
|---|---|
| tu | dvazgì |
| jis, ji, jie, jos | dvãzga |
| mes | dvãzgame |
| jūs | dvãzgate |
過去
| aš | dvazge͏̇́jau |
|---|---|
| tu | dvazge͏̇́jai |
| jis, ji, jie, jos | dvazge͏̇́jo |
| mes | dvazge͏̇́jome |
| jūs | dvazge͏̇́jote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | dvazge͏̇́davau |
|---|---|
| tu | dvazge͏̇́davai |
| jis, ji, jie, jos | dvazge͏̇́davo |
| mes | dvazge͏̇́davome |
| jūs | dvazge͏̇́davote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | dvazge͏̇́siu |
|---|---|
| tu | dvazge͏̇́si |
| jis, ji, jie, jos | dvazgės |
| mes | dvazge͏̇́sime |
| jūs | dvazge͏̇́site |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | dvazge͏̇́čiau |
|---|---|
| tu | dvazge͏̇́tum |
| jis, ji, jie, jos | dvazge͏̇́tų |
| mes | dvazge͏̇́tumėme (dvazge͏̇́tume) |
| jūs | dvazge͏̇́tumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | dvazge͏̇́k |
|---|---|
| mes | dvazge͏̇́kime |
| jūs | dvazge͏̇́kite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | dvãzgantis (dvãzgąs) | dvãzgantys (dvãzgą) | dvãzganti | dvãzgančios |
| 過去能動分詞 | dvazge͏̇́jęs | dvazge͏̇́ję | dvazge͏̇́jusi | dvazge͏̇́jusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | dvazge͏̇́davęs | dvazge͏̇́davę | dvazge͏̇́davusi | dvazge͏̇́davusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | dvazge͏̇́siantis (dvazge͏̇́siąs) | dvazge͏̇́siantys (dvazge͏̇́sią) | dvazge͏̇́sianti | dvazge͏̇́siančios |
| 現在受動分詞 | dvazgamas | dvazgami | dvazgama | dvazgamos |
| 過去受動分詞 | dvazge͏̇́tas | dvazgėti | dvazgėta | dvazgėtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | dvazge͏̇́simas | dvazgėsimi | dvazgėsima | dvazgėsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | dvazge͏̇́tinas | dvazgėtini | dvazgėtina | dvazgėtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | dvazge͏̇́damas | dvazge͏̇́dami | dvazge͏̇́dama | dvazge͏̇́damos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | dvãzgant |
|---|---|
| 過去 | dvazge͏̇́jus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | dvazge͏̇́davus |
| 未来（Būsimojo laiko） | dvazge͏̇́siant |
| 様態分詞（Būdinys） | dvazgėte |