týčia
意味
- 人の罪の形態の一つで、行為の結果を承知して行う故意asmens kaltės forma, kai jis, atlikdamas tam tikrą veiką, suvokė jos padarinius: • netiesioginė tyčia, tiesioginė tyčia.
Užsakõvas tùri įródyti, kàd trū́kumai atsirãdo de͏̇̃l rangõvo týčios ar̃ dìdelio neatsargùmo.
発注者は、欠陥が請負人の故意または重大な過失により生じたことを証明しなければならない。
同音異義語
- týčia – suvokiant padarinius; sąmoningai, specialiai, tyčiom, tyčiomis
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | tyčia | tyčios |
| 属格 | tyčios | tyčių |
| 与格 | tyčiai | tyčioms |
| 対格 | tyčią | tyčias |
| 具格 | tyčia | tyčiomis |
| 位格 | tyčioje | tyčiose |
| 呼格 | tyčia | tyčios |