rìmti, rìmsta, rìmo
意味
- 落ち着く、静まるdarytis ramesniam, santūresniam, liautis judėti, blaškytis, triukšmauti ir pan.
Ligónis vìs mažiaũ blãškosi, rìmsta.
患者は次第に動かなくなり、静まる。
- 落ち着く、心配しなくなるdarytis ramesniam, liautis jaudintis, baimintis, rūpintis
Výro guodžiamà põ trupùtį rìmstu.
夫に慰められて、少しずつ落ち着いてきた。
- 弱まる、収まるmažti, silpnėti, tilti
Triùkšmas [pūgà, ve͏̇́jas] jaũ rìmsta.
騒音［吹雪、風］は既に収まってきた。
派生語
- rimìmas
接頭辞付き動詞
活用表
現在
| aš | rìmstu |
|---|---|
| tu | rìmsti |
| jis, ji, jie, jos | rìmsta |
| mes | rìmstame |
| jūs | rìmstate |
過去
| aš | rimaũ |
|---|---|
| tu | rimaĩ |
| jis, ji, jie, jos | rìmo |
| mes | rìmome |
| jūs | rìmote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | rìmdavau |
|---|---|
| tu | rìmdavai |
| jis, ji, jie, jos | rìmdavo |
| mes | rìmdavome |
| jūs | rìmdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | rìmsiu |
|---|---|
| tu | rìmsi |
| jis, ji, jie, jos | rims |
| mes | rìmsime |
| jūs | rìmsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | rìmčiau |
|---|---|
| tu | rìmtum |
| jis, ji, jie, jos | rìmtų |
| mes | rìmtumėme (rìmtume) |
| jūs | rìmtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | rìmk |
|---|---|
| mes | rìmkime |
| jūs | rìmkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | rìmstantis (rìmstąs) | rìmstantys (rìmstą) | rìmstanti | rìmstančios |
| 過去能動分詞 | rìmęs | rìmę | rìmusi | rìmusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | rìmdavęs | rìmdavę | rìmdavusi | rìmdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | rìmsiantis (rìmsiąs) | rìmsiantys (rìmsią) | rìmsianti | rìmsiančios |
| 現在受動分詞 | rimstamas | rimstami | rimstama | rimstamos |
| 過去受動分詞 | rìmtas | rimti | rimta | rimtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | rìmsimas | rimsimi | rimsima | rimsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | rìmtinas | rimtini | rimtina | rimtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | rìmdamas | rìmdami | rìmdama | rìmdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | rìmstant |
|---|---|
| 過去 | rìmus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | rìmdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | rìmsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | rimte |