nušùsti, nušuñta, nušùo
意味
- 熱湯で火傷するnusiplikyti karštu vandeniu
Ji labai nušùto ranką.
彼女は手をひどく火傷した。
色あせる
色あせるnubluktiNušùtusi skarelė.
色あせたスカーフ。
派生語
- nušutìmas – nudegimas karštu vandeniu
活用表
現在
| aš | nušuntù |
|---|---|
| tu | nušuntì |
| jis, ji, jie, jos | nušuñta |
| mes | nušuñtame |
| jūs | nušuñtate |
過去
| aš | nušùau |
|---|---|
| tu | nušùai |
| jis, ji, jie, jos | nušùo |
| mes | nušùome |
| jūs | nušùote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | nušùsdavau |
|---|---|
| tu | nušùsdavai |
| jis, ji, jie, jos | nušùsdavo |
| mes | nušùsdavome |
| jūs | nušùsdavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | nušùsiu |
|---|---|
| tu | nušùsi |
| jis, ji, jie, jos | nušùs |
| mes | nušùsime |
| jūs | nušùsite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | nušùsčiau |
|---|---|
| tu | nušùstum |
| jis, ji, jie, jos | nušùstų |
| mes | nušùstumėme (nušùstume) |
| jūs | nušùstumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | nušùsk |
|---|---|
| mes | nušùskime |
| jūs | nušùskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nušuñtantis (nušuñtąs) | nušuñtantys (nušuñtą) | nušuñtanti | nušuñtančios |
| 過去能動分詞 | nušùęs | nušùę | nušùusi | nušùusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | nušùsdavęs | nušùsdavę | nušùsdavusi | nušùsdavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | nušùsiantis (nušùsiąs) | nušùsiantys (nušùsią) | nušùsianti | nušùsiančios |
| 現在受動分詞 | nušuntamas | nušuntami | nušuntama | nušuntamos |
| 過去受動分詞 | nušùstas | nušusti | nušusta | nušustos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | nušùsimas | nušusimi | nušusima | nušusimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | nušùstinas | nušustini | nušustina | nušustinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | nušùsdamas | nušùsdami | nušùsdama | nušùsdamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | nušuñtant |
|---|---|
| 過去 | nušùus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | nušùsdavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | nušùsiant |
| 様態分詞(Būdinys) | nušuste |