nusèkti, nuseñka, nusẽko
意味
- 水が引くnuslūgti (apie vandenį)
Upelis vasarą smarkiai nuseñka.
小川は夏に水がひどく引く。
派生語
同音異義語
- nusèkti – nueiti paskui
活用表
現在
| aš | nusenkù |
|---|---|
| tu | nusenkì |
| jis, ji, jie, jos | nuseñka |
| mes | nuseñkame |
| jūs | nuseñkate |
過去
| aš | nusekaũ |
|---|---|
| tu | nusekaĩ |
| jis, ji, jie, jos | nusẽko |
| mes | nusẽkome |
| jūs | nusẽkote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nusèkdavau |
|---|---|
| tu | nusèkdavai |
| jis, ji, jie, jos | nusèkdavo |
| mes | nusèkdavome |
| jūs | nusèkdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nusèksiu |
|---|---|
| tu | nusèksi |
| jis, ji, jie, jos | nusèks |
| mes | nusèksime |
| jūs | nusèksite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nusèkčiau |
|---|---|
| tu | nusèktum |
| jis, ji, jie, jos | nusèktų |
| mes | nusèktumėme (nusèktume) |
| jūs | nusèktumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nusèk |
|---|---|
| mes | nusèkime |
| jūs | nusèkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nuseñkantis (nuseñkąs) | nuseñkantys (nuseñką) | nuseñkanti | nuseñkančios |
| 過去能動分詞 | nusẽkęs | nusẽkę | nusẽkusi | nusẽkusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nusèkdavęs | nusèkdavę | nusèkdavusi | nusèkdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nusèksiantis (nusèksiąs) | nusèksiantys (nusèksią) | nusèksianti | nusèksiančios |
| 現在受動分詞 | nusenkamas | nusenkami | nusenkama | nusenkamos |
| 過去受動分詞 | nusèktas | nusekti | nusekta | nusektos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nusèksimas | nuseksimi | nuseksima | nuseksimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nusèktinas | nusektini | nusektina | nusektinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nusèkdamas | nusèkdami | nusèkdama | nusèkdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nuseñkant |
|---|---|
| 過去 | nusẽkus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nusèkdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nusèksiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nusekte |