lū́pa

Apatìnė [viršutìnė] lū́pa.

下した［上うえ］唇くちびる。

Kaĩ kuriuosè žieduosè bū̃na stipriaĩ atsikìšęs vainìklapis, vadìnamas lū́pa.

一部いちぶの花はなには、強つよく突つき出でた花弁かべんがあり、それを唇くちびると呼よぶ。

Apatìniais žandaĩs ir̃ ištį̃susia apatinè lū́pa bìtė siur̃bia nektãrą.

蜂はちは、大顎おおあごと伸のびた下唇したくちびるで花蜜かみつを吸すう。

Dìdžiosios [mãžosios] lytìnės lū́pos.

大だい［小しょう］陰唇いんしん。