kantrýbė
名詞· 女性· 第2変化· アクセント・タイプ 1
意味
- 心理学長い間冷静でいて、いらいらせず、怒らないことgalėjimas ilgą laiką būti ramiam, nesinervinti, nesupykti ir pan.; kantrumas
Išeĩti [išvarýti, išvèsti] ìš kantrýbės.
我慢を失う［追い出す、連れ出す］。
- 身体の痛みに耐える力galėjimas kęsti fizinį skausmą
Ligónis visái bè kantrýbės.
患者はまったく耐える力がなかった。
例文
- Tokiam darbui reikia daug kantrybės.この種の仕事には大変な根気が必要とされる。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | kantrýbė | kantrýbės |
| 属格 | kantrýbės | kantrýbių |
| 与格 | kantrýbei | kantrýbėms |
| 対格 | kantrýbę | kantrýbes |
| 具格 | kantrýbe | kantrýbėmis |
| 位格 | kantrýbėje | kantrýbėse |
| 呼格 | kantrýbe | kantrýbės |