gìnti, gìna, gýnė
意味
- prk.· ką, nuo ko攻撃を防ぐ、救う、守るatremti kieno puolimą, gelbėti, saugoti nuo ko
Kariaĩ nar̃siai gýnė sàvo krãštą nuõ príešų.
兵士たちは勇敢に祖国を敵から守った。
- ką守る、保護する、かばうsaugoti, sergėti, užstoti
Įstãtymai tùri gìnti žmonių̃ téises.
法律は人々の権利を守らなければならない。
- 法律· ką理由を挙げて正しさを論証する：法廷で弁護の助けを与えるįrodinėti motyvuojant, argumentuojant kieno teisingumą, teisumą: teikti advokato pagalbą teisme
Gìnti disertãciją [baĩgiamąjį dárbą].
博士論文［卒業論文］を弁護する。
- kam禁じる、止めるdrausti, neleisti
Tėvaĩ gýnė vaikáms máudytis [eĩti priẽ ùpės].
親は子どもたちに泳ぐこと［川へ行くこと］を禁じた。
言い張る、 否定する
否定する、白状を拒むneigti, neprisipažintiJìs gìnasi niẽko nežìnąs [kàd niẽko nežìno].
彼は何も知らない［何も知らないと］と言い張っている。
派生語
- gynìkas
- gynìmas – ginti2 1
接頭辞付き動詞
- apgiñti – apsaugoti, atremiant puolimą
- atgiñti – atvaryti
- įgiñti – genant įvaryti
- išgiñti – išvaryti (gyvulius ar paukščius į ganyklą)
- nugiñti – nuvaryti
- pagiñti – kiek pavaryti
- pargiñti – parvaryti namo
- pérginti – nuginti (ppr. gyvulius) iš vienos vietos į kitą
- pragiñti – ginti pro šalį, pravaryti
- prigiñti – privyti
- sugiñti – genant suvaryti
- užgiñti – genant užvaryti
同音異義語
- giñti – versti judėti kuria kryptimi; varyti, vyti
活用表
現在
| aš | ginù |
|---|---|
| tu | ginì |
| jis, ji, jie, jos | gìna |
| mes | gìname |
| jūs | gìnate |
過去
| aš | gýniau |
|---|---|
| tu | gýnei |
| jis, ji, jie, jos | gýnė |
| mes | gýnėme |
| jūs | gýnėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | gìndavau |
|---|---|
| tu | gìndavai |
| jis, ji, jie, jos | gìndavo |
| mes | gìndavome |
| jūs | gìndavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | gìnsiu |
|---|---|
| tu | gìnsi |
| jis, ji, jie, jos | gins |
| mes | gìnsime |
| jūs | gìnsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | gìnčiau |
|---|---|
| tu | gìntum |
| jis, ji, jie, jos | gìntų |
| mes | gìntumėme (gìntume) |
| jūs | gìntumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | gìnk |
|---|---|
| mes | gìnkime |
| jūs | gìnkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | gìnantis (gìnąs) | gìnantys (gìną) | gìnanti | gìnančios |
| 過去能動分詞 | gýnęs | gýnę | gýnusi | gýnusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | gìndavęs | gìndavę | gìndavusi | gìndavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | gìnsiantis (gìnsiąs) | gìnsiantys (gìnsią) | gìnsianti | gìnsiančios |
| 現在受動分詞 | ginamas | ginami | ginama | ginamos |
| 過去受動分詞 | gìntas | ginti | ginta | gintos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | gìnsimas | ginsimi | ginsima | ginsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | gìntinas | gintini | gintina | gintinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | gìndamas | gìndami | gìndama | gìndamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | gìnant |
|---|---|
| 過去 | gýnus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | gìndavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | gìnsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | ginte |