検索意味
喉
口の奥の、食物を飲み込む部分、咽頭
užpakalinė burnos dalis, per kurią ryjamas maistas, ryklė: • kakarinė.
Išdžiū́vo gerkle͏̇̃.
喉がからからに乾いた。
喉
首の前の部分
priekinė kaklo dalis
Griẽbė piktadarỹs ùž gerkle͏̇̃s ir̃ e͏̇̃mė smáugti.
犯人が喉をつかみ、絞め始めた。
気管
解剖学
気管
trachėja
Kvėpúojamoji gerkle͏̇̃.
呼吸の気管。
例文
Šiandien atsikėlus man perštėjo gerklę.
今日起きたら喉がいがらっぽかったです。
変化表
| 単数 | 複数 |
| 主格 | gerkle͏̇̃ | gérklės |
|---|
| 属格 | gerkle͏̇̃s | gerklių̃ |
|---|
| 与格 | gérklei | gerkle͏̇́ms |
|---|
| 対格 | gérklę | gérkles |
|---|
| 具格 | gérkle | gerklėmìs |
|---|
| 位格 | gerklėjè | gerklėsè |
|---|
| 呼格 | gérkle | gérklės |
|---|