gaũsti, gaũdžia, gaũdė
意味
轟く
kame低い音を長く響かせるskleisti žemą, pratisą garsąGaũdžianti jū́ra [girià].
鳴り響く海［森］。
響き渡る
nuo ko, kuo音で響き渡るaidėti nuo garsųBažnýčia gaũdė nuõ vargõnų mùzikos.
教会は、オルガンの音楽で響き渡っていた。
活用表
現在
| aš | gaudžiù |
|---|---|
| tu | gaudì |
| jis, ji, jie, jos | gaũdžia |
| mes | gaũdžiame |
| jūs | gaũdžiate |
過去
| aš | gaudžiaũ |
|---|---|
| tu | gaudeĩ |
| jis, ji, jie, jos | gaũdė |
| mes | gaũdėme |
| jūs | gaũdėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | gaũsdavau |
|---|---|
| tu | gaũsdavai |
| jis, ji, jie, jos | gaũsdavo |
| mes | gaũsdavome |
| jūs | gaũsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | gaũsiu |
|---|---|
| tu | gaũsi |
| jis, ji, jie, jos | gaũs |
| mes | gaũsime |
| jūs | gaũsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | gaũsčiau |
|---|---|
| tu | gaũstum |
| jis, ji, jie, jos | gaũstų |
| mes | gaũstumėme (gaũstume) |
| jūs | gaũstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | gaũsk |
|---|---|
| mes | gaũskime |
| jūs | gaũskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | gaũdžiantis (gaũdžiąs) | gaũdžiantys (gaũdžią) | gaũdžianti | gaũdžiančios |
| 過去能動分詞 | gaũdęs | gaũdę | gaũdusi | gaũdusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | gaũsdavęs | gaũsdavę | gaũsdavusi | gaũsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | gaũsiantis (gaũsiąs) | gaũsiantys (gaũsią) | gaũsianti | gaũsiančios |
| 現在受動分詞 | gaudžiamas | gaudžiami | gaudžiama | gaudžiamos |
| 過去受動分詞 | gaũstas | gausti | gausta | gaustos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | gaũsimas | gausimi | gausima | gausimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | gaũstinas | gaustini | gaustina | gaustinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | gaũsdamas | gaũsdami | gaũsdama | gaũsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | gaũdžiant |
|---|---|
| 過去 | gaũdus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | gaũsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | gaũsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | gauste |