nujaũsti, nujaũčia, nùjautė
動詞· 第1活用· 過去形 -ė 型
日本語訳
活用表
現在
| aš | nujaučiù |
|---|---|
| tu | nujautì |
| jis, ji, jie, jos | nujaũčia |
| mes | nujaũčiame |
| jūs | nujaũčiate |
過去
| aš | nùjaučiau |
|---|---|
| tu | nùjautei |
| jis, ji, jie, jos | nùjautė |
| mes | nùjautėme |
| jūs | nùjautėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nujaũsdavau |
|---|---|
| tu | nujaũsdavai |
| jis, ji, jie, jos | nujaũsdavo |
| mes | nujaũsdavome |
| jūs | nujaũsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nujaũsiu |
|---|---|
| tu | nujaũsi |
| jis, ji, jie, jos | nujaũs |
| mes | nujaũsime |
| jūs | nujaũsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nujaũsčiau |
|---|---|
| tu | nujaũstum |
| jis, ji, jie, jos | nujaũstų |
| mes | nujaũstumėme (nujaũstume) |
| jūs | nujaũstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nujaũsk |
|---|---|
| mes | nujaũskime |
| jūs | nujaũskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nujaũčiantis (nujaũčiąs) | nujaũčiantys (nujaũčią) | nujaũčianti | nujaũčiančios |
| 過去能動分詞 | nùjautęs | nùjautę | nùjautusi | nùjautusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nujaũsdavęs | nujaũsdavę | nujaũsdavusi | nujaũsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nujaũsiantis (nujaũsiąs) | nujaũsiantys (nujaũsią) | nujaũsianti | nujaũsiančios |
| 現在受動分詞 | nujaučiamas | nujaučiami | nujaučiama | nujaučiamos |
| 過去受動分詞 | nujaũstas | nujausti | nujausta | nujaustos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nujaũsimas | nujausimi | nujausima | nujausimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nujaũstinas | nujaustini | nujaustina | nujaustinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nujaũsdamas | nujaũsdami | nujaũsdama | nujaũsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nujaũčiant |
|---|---|
| 過去 | nùjautus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nujaũsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nujaũsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nujauste |
例文
- Kai kurie gyvūnai gali nujausti artėjančią audrą.ある種の動物は嵐の訪れを感じ取る事ができる。
- Nujausdami artėjančią siaučiančią audrą, visi kaip vienas sudrebėjome.吹き荒れる嵐の予感に、僕らはこぞって震えあがった。