dérgti, dérgia, dérgė
意味
- ką汚すdaryti nešvarų; bjauroti, teršti
Šùnys párką dérgia.
犬たちが公園を汚す。
- ką, kuo叱る、罵る、中傷するplūsti, koneveikti, šmeižti
Kàd im̃s jì manè paskutìniais žõdžiais dérgti!
彼女が私を最後の言葉で罵り出すとは!
- 雪が雨混じりに降るsnigti su lietumi: • darganoti.
Sniẽgas taĩp dérgia, kàd kẽlio nematýti.
雪が激しく降って、道が見えないほどだ。
- ką無駄に使う、浪費するbe naudos leisti, gadinti, eikvoti
Dúoną dérgi, õ dìrbti nenóri.
パンを無駄遣いしているのに、働く気はない。
派生語
- derge͏̇́jas
- dergìmas – daryti nešvarų; bjauroti, teršti
活用表
現在
| aš | dérgiu |
|---|---|
| tu | dérgi |
| jis, ji, jie, jos | dérgia |
| mes | dérgiame |
| jūs | dérgiate |
過去
| aš | dérgiau |
|---|---|
| tu | dérgei |
| jis, ji, jie, jos | dérgė |
| mes | dérgėme |
| jūs | dérgėte |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | dérgdavau |
|---|---|
| tu | dérgdavai |
| jis, ji, jie, jos | dérgdavo |
| mes | dérgdavome |
| jūs | dérgdavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | dérgsiu |
|---|---|
| tu | dérgsi |
| jis, ji, jie, jos | dergs |
| mes | dérgsime |
| jūs | dérgsite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | dérgčiau |
|---|---|
| tu | dérgtum |
| jis, ji, jie, jos | dérgtų |
| mes | dérgtumėme (dérgtume) |
| jūs | dérgtumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | dérk |
|---|---|
| mes | dérkime |
| jūs | dérkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | dérgiantis (dérgiąs) | dérgiantys (dérgią) | dérgianti | dérgiančios |
| 過去能動分詞 | dérgęs | dérgę | dérgusi | dérgusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | dérgdavęs | dérgdavę | dérgdavusi | dérgdavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | dérgsiantis (dérgsiąs) | dérgsiantys (dérgsią) | dérgsianti | dérgsiančios |
| 現在受動分詞 | dergiamas | dergiami | dergiama | dergiamos |
| 過去受動分詞 | dérgtas | dergti | dergta | dergtos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | dérgsimas | dergsimi | dergsima | dergsimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | dérgtinas | dergtini | dergtina | dergtinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | dérgdamas | dérgdami | dérgdama | dérgdamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | dérgiant |
|---|---|
| 過去 | dérgus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | dérgdavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | dérgsiant |
| 様態分詞(Būdinys) | dergte |