Kotoba
検索

dantìs

名詞· 男性· 第3変化· アクセント・タイプ 4

意味
  • 歯は

    解剖学
    食たべ物ものを噛かみ切きるための、口くちの中なかに生はえる硬かたい突起とっきの一ひとつ
    viena iš kietų kaulinių burnos ertmės išaugų maistui atsikąsti ir kramtyti

    Dañtį ráuti [plombúoti, protezúoti].

    歯はを抜ぬく[詰つめる、義歯ぎしを入いれる]。

  • 歯は

    道具どうぐや部品ぶひん(熊手くまで、フォーク、鋸のこぎり、車輪しゃりん、櫛くしなど)の先さきの尖とがった部分ぶぶん
    įnagio, įrankio, detalės (grėblio, šakių, pjūklo, rato, žeberklo, šukų ir pan.) smaili dalis

    Netýčia išláužiau šùkų dañtį.

    うっかり櫛くしの歯はを折おってしまった。

例文
  • Tam kūdikiui pradeda dygti dantys.
    その赤ちゃんは歯が生えはじめている。
変化表
単数複数
主格dantìs dañtys
属格dantiẽs dantų̃
与格dañčiui dantìms
対格dañtį dantìs
具格dantimì dantimìs
位格dantyjè dantysè
呼格dantiẽ dañtys