žniùgti, žniuñga, žniùgo
意味
- 折れる、倒れるlūžti, kristi
Rugiai žniuñga nuo lietaus.
ライ麦が雨で倒れる。
派生語
- žniugìmas
活用表
現在
| aš | žniungù |
|---|---|
| tu | žniungì |
| jis, ji, jie, jos | žniuñga |
| mes | žniuñgame |
| jūs | žniuñgate |
過去
| aš | žniugaũ |
|---|---|
| tu | žniugaĩ |
| jis, ji, jie, jos | žniùgo |
| mes | žniùgome |
| jūs | žniùgote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | žniùgdavau |
|---|---|
| tu | žniùgdavai |
| jis, ji, jie, jos | žniùgdavo |
| mes | žniùgdavome |
| jūs | žniùgdavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | žniùgsiu |
|---|---|
| tu | žniùgsi |
| jis, ji, jie, jos | žniùgs |
| mes | žniùgsime |
| jūs | žniùgsite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | žniùgčiau |
|---|---|
| tu | žniùgtum |
| jis, ji, jie, jos | žniùgtų |
| mes | žniùgtumėme (žniùgtume) |
| jūs | žniùgtumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | žniùk |
|---|---|
| mes | žniùkime |
| jūs | žniùkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | žniuñgantis (žniuñgąs) | žniuñgantys (žniuñgą) | žniuñganti | žniuñgančios |
| 過去能動分詞 | žniùgęs | žniùgę | žniùgusi | žniùgusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | žniùgdavęs | žniùgdavę | žniùgdavusi | žniùgdavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | žniùgsiantis (žniùgsiąs) | žniùgsiantys (žniùgsią) | žniùgsianti | žniùgsiančios |
| 現在受動分詞 | žniungamas | žniungami | žniungama | žniungamos |
| 過去受動分詞 | žniùgtas | žniugti | žniugta | žniugtos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | žniùgsimas | žniugsimi | žniugsima | žniugsimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | žniùgtinas | žniugtini | žniugtina | žniugtinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | žniùgdamas | žniùgdami | žniùgdama | žniùgdamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | žniuñgant |
|---|---|
| 過去 | žniùgus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | žniùgdavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | žniùgsiant |
| 様態分詞(Būdinys) | žniugte |