žiūre͏̇́ti, žiū̃ri, žiūre͏̇́jo
意味
- į ką, pro ką, per ką, po kuo目を向けて、見ようとするbūti nukreipus akis, stengtis pamatyti
Žiūre͏̇́ti į̃ laĩkrodį [į̃ véidrodį, prõ lángą, per̃ lángą].
時計［鏡、窓］を見る。
- ką, per ką, kame一貫して進行を追う、状態・振る舞い・行動を評価しながら観察するnuosekliai stebėti, sekti akimis vyksmą: stebėti vertinant būklę, elgesį, veiksmus
Žiūre͏̇́ti televìzorių.
テレビを見る。
- 見る、目に映るmatyti, regėti
Pareinù namõ, žiūriù – vagių̃ lankýtasi.
家に帰ると、泥棒が入った形跡を見る。
- ko, kame探す、見回すieškoti, dairytis
Žiemà arte͏̇́ja, žiūriù vaikáms šiltų̃ bãtų.
冬が近づいているので、子供たちに暖かい靴を探している。
気にする
liep.· ko注意を向ける、気を配る：注意を引くとき、驚くとき、助言・警告するときなどに用いるkreipti, dėmesį, atsižvelgti, paisyti: sakoma norint atkreipti dėmesį, stebintis, patariant, perspėjant ir pan.Jìs tìk savę̃s žiū̃ri.
彼は自分のことしか気にしない。
例文
- Valandų valandas žiūrėjau į jūrą.何時間も海を眺めた。
- Jis žiūrėjo pro mikroskopą.彼は顕微鏡をのぞいていた。
- Mačiau, kaip Merė žiūri į parduotuvės vitriną.私はメアリーが店のウインドーをのぞいているのを見ました。
派生語
- žiūre͏̇́jimas – būti nukreipus akis, stengtis pamatyti
- žiūre͏̇́tojas – kas žiūri, stebi; žiūrovas
接頭辞付き動詞
- apžiūre͏̇́ti – dėmesingai apžvelgti
- atsižiūre͏̇́ti – žiūrint atsigėrėti
- išžiūre͏̇́ti – daug kur pažiūrėti
- įžiūre͏̇́ti – įstengti pamatyti
- nužiūre͏̇́ti – pasistengti pamatyti
- pažiūre͏̇́ti – atkreipti akis, mesti žvilgsnį
- péržiūrėti – vieną po kito apžiūrėti (ieškant, tikrinant)
- pražiūre͏̇́ti – pradėti matyti
- prižiūre͏̇́ti – saugoti (tvarką), rūpintis saugumu, gyvenimu
- sužiūre͏̇́ti – viską prižiūrėti, sutvarkyti
活用表
現在
| aš | žiūriù |
|---|---|
| tu | žiūrì |
| jis, ji, jie, jos | žiū̃ri |
| mes | žiū̃rime |
| jūs | žiū̃rite |
過去
| aš | žiūre͏̇́jau |
|---|---|
| tu | žiūre͏̇́jai |
| jis, ji, jie, jos | žiūre͏̇́jo |
| mes | žiūre͏̇́jome |
| jūs | žiūre͏̇́jote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | žiūre͏̇́davau |
|---|---|
| tu | žiūre͏̇́davai |
| jis, ji, jie, jos | žiūre͏̇́davo |
| mes | žiūre͏̇́davome |
| jūs | žiūre͏̇́davote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | žiūre͏̇́siu |
|---|---|
| tu | žiūre͏̇́si |
| jis, ji, jie, jos | žiūrės |
| mes | žiūre͏̇́sime |
| jūs | žiūre͏̇́site |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | žiūre͏̇́čiau |
|---|---|
| tu | žiūre͏̇́tum |
| jis, ji, jie, jos | žiūre͏̇́tų |
| mes | žiūre͏̇́tumėme (žiūre͏̇́tume) |
| jūs | žiūre͏̇́tumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | žiūre͏̇́k |
|---|---|
| mes | žiūre͏̇́kime |
| jūs | žiūre͏̇́kite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | žiū̃rintis (žiū̃rįs) | žiū̃rintys (žiū̃rį) | žiū̃rinti | žiū̃rinčios |
| 過去能動分詞 | žiūre͏̇́jęs | žiūre͏̇́ję | žiūre͏̇́jusi | žiūre͏̇́jusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | žiūre͏̇́davęs | žiūre͏̇́davę | žiūre͏̇́davusi | žiūre͏̇́davusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | žiūre͏̇́siantis (žiūre͏̇́siąs) | žiūre͏̇́siantys (žiūre͏̇́sią) | žiūre͏̇́sianti | žiūre͏̇́siančios |
| 現在受動分詞 | žiūrimas | žiūrimi | žiūrima | žiūrimos |
| 過去受動分詞 | žiūre͏̇́tas | žiūrėti | žiūrėta | žiūrėtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | žiūre͏̇́simas | žiūrėsimi | žiūrėsima | žiūrėsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | žiūre͏̇́tinas | žiūrėtini | žiūrėtina | žiūrėtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | žiūre͏̇́damas | žiūre͏̇́dami | žiūre͏̇́dama | žiūre͏̇́damos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | žiū̃rint |
|---|---|
| 過去 | žiūre͏̇́jus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | žiūre͏̇́davus |
| 未来（Būsimojo laiko） | žiūre͏̇́siant |
| 様態分詞（Būdinys） | žiūrėte |