įe͏̇́sti, įe͏̇́da, įe͏̇́dė
意味
食べ切れる
食べ切れるgalėti suėsti.- かじって食い込むįgraužti, įgadinti
Virvė karvei parages įe͏̇́dė.
縄が牛の首綱に食い込んだ。
叱りつける
厳しく叱るįbarti, įgraužtiTaip jis mus įe͏̇́dė, kad gana.
彼は私たちを散々叱りつけた。
注記
- įe͏̇́sti は e͏̇́sti の派生語です。
派生語
活用表
現在
| aš | įe͏̇́du |
|---|---|
| tu | įe͏̇́di |
| jis, ji, jie, jos | įe͏̇́da |
| mes | įe͏̇́dame |
| jūs | įe͏̇́date |
過去
| aš | įe͏̇́džiau |
|---|---|
| tu | įe͏̇́dei |
| jis, ji, jie, jos | įe͏̇́dė |
| mes | įe͏̇́dėme |
| jūs | įe͏̇́dėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | įe͏̇́sdavau |
|---|---|
| tu | įe͏̇́sdavai |
| jis, ji, jie, jos | įe͏̇́sdavo |
| mes | įe͏̇́sdavome |
| jūs | įe͏̇́sdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | įe͏̇́siu |
|---|---|
| tu | įe͏̇́si |
| jis, ji, jie, jos | įės |
| mes | įe͏̇́sime |
| jūs | įe͏̇́site |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | įe͏̇́sčiau |
|---|---|
| tu | įe͏̇́stum |
| jis, ji, jie, jos | įe͏̇́stų |
| mes | įe͏̇́stumėme (įe͏̇́stume) |
| jūs | įe͏̇́stumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | įe͏̇́sk |
|---|---|
| mes | įe͏̇́skime |
| jūs | įe͏̇́skite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | įe͏̇́dantis (įe͏̇́dąs) | įe͏̇́dantys (įe͏̇́dą) | įe͏̇́danti | įe͏̇́dančios |
| 過去能動分詞 | įe͏̇́dęs | įe͏̇́dę | įe͏̇́dusi | įe͏̇́dusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | įe͏̇́sdavęs | įe͏̇́sdavę | įe͏̇́sdavusi | įe͏̇́sdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | įe͏̇́siantis (įe͏̇́siąs) | įe͏̇́siantys (įe͏̇́sią) | įe͏̇́sianti | įe͏̇́siančios |
| 現在受動分詞 | įėdamas | įėdami | įėdama | įėdamos |
| 過去受動分詞 | įe͏̇́stas | įėsti | įėsta | įėstos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | įe͏̇́simas | įėsimi | įėsima | įėsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | įe͏̇́stinas | įėstini | įėstina | įėstinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | įe͏̇́sdamas | įe͏̇́sdami | įe͏̇́sdama | įe͏̇́sdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | įe͏̇́dant |
|---|---|
| 過去 | įe͏̇́dus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | įe͏̇́sdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | įe͏̇́siant |
| 様態分詞（Būdinys） | įėste |