---
title: "リトアニア語の動詞の活用 – 基本形・時制・分詞 | Kotoba"
canonical_url: "https://ja.kotoba.lt/kaityba/veiksmazodziai"
source: "Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary (kotoba.lt)"
---

# 動詞の活用

動詞は人称・数・時制・法によって変化します。すべての形は3つの基本形から作られます。

## 基本形

不定詞、現在3人称、過去3人称の3つです。現在と過去の語幹は不定詞から予測できないことがあるため、辞書は3つとも載せます：[eĩti](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti)、[eĩna](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti)、[ė̃jo](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti)。

### dìrbti

- **不定詞**: dìrbti → 過去習慣 dìrbdavau; 未来 dìrbsiu; 仮定法 dìrbčiau; 命令法 dìrbk; 過去受動分詞 dìrbtas; 必要分詞 dìrbtinas; 半分詞 dìrbdamas; 様態分詞 dirbte
- **現在3人称**: dìrba → 現在 dìrbu; 現在能動分詞 dìrbantis; 現在受動分詞 dirbamas; 現在副分詞 dìrbant
- **過去3人称**: dìrbo → 過去 dìrbau; 過去能動分詞 dìrbęs; 過去副分詞 dìrbus

### eĩti

- **不定詞**: eĩti → 過去習慣 eĩdavau; 未来 eĩsiu; 仮定法 eĩčiau; 命令法 eĩk; 過去受動分詞 eĩtas; 必要分詞 eĩtinas; 半分詞 eĩdamas; 様態分詞 eite
- **現在3人称**: eĩna → 現在 einù; 現在能動分詞 eĩnantis; 現在受動分詞 einamas; 現在副分詞 eĩnant
- **過去3人称**: ė̃jo → 過去 ėjaũ; 過去能動分詞 ė̃jęs; 過去副分詞 ė̃jus

### rašýti

- **不定詞**: rašýti → 過去習慣 rašýdavau; 未来 rašýsiu; 仮定法 rašýčiau; 命令法 rašýk; 過去受動分詞 rašýtas; 必要分詞 rašýtinas; 半分詞 rašýdamas; 様態分詞 rašyte
- **現在3人称**: rãšo → 現在 rašaũ; 現在能動分詞 rãšantis; 現在受動分詞 rašomas; 現在副分詞 rãšant
- **過去3人称**: rãšė → 過去 rašiaũ; 過去能動分詞 rãšęs; 過去副分詞 rãšius

## 活用型

現在時制の活用型は3人称の語尾で決まります：-a（第1）、-i（第2）、-o（第3）。過去時制は -o 型と -ė 型の2つです。

### 現在

| | 第1活用 dìrbti | 第2活用 tikė́ti | 第3活用 žinóti |
|---|---|---|---|
| aš | dìrbu | tikiù | žinaũ |
| tu | dìrbi | tikì | žinaĩ |
| jis, ji, jie, jos | dìrba | tìki | žìno |
| mes | dìrbame | tìkime | žìnome |
| jūs | dìrbate | tìkite | žìnote |

### 過去

| | 過去形 -o 型 dìrbti | 過去形 -ė 型 válgyti |
|---|---|---|
| aš | dìrbau | válgiau |
| tu | dìrbai | válgei |
| jis, ji, jie, jos | dìrbo | válgė |
| mes | dìrbome | válgėme |
| jūs | dìrbote | válgėte |

## その他の時制と法

不定詞の語幹から過去習慣（-dav-）、未来（-s-）、仮定法（-tų）、命令法（-k-）が作られます：[dìrbdavo](https://ja.kotoba.lt/lt/6670/dirbti)、[dìrbs](https://ja.kotoba.lt/lt/6670/dirbti)、[dìrbtų](https://ja.kotoba.lt/lt/6670/dirbti)、[dìrbk](https://ja.kotoba.lt/lt/6670/dirbti)。

| | 過去習慣（Būtasis dažninis laikas） | 未来（Būsimasis laikas） | 仮定法（Tariamoji nuosaka） | 命令法（Liepiamoji nuosaka） |
|---|---|---|---|---|
| aš | dìrbdavau | dìrbsiu | dìrbčiau | — |
| tu | dìrbdavai | dìrbsi | dìrbtum | dìrbk |
| jis, ji, jie, jos | dìrbdavo | dirbs | dìrbtų | — |
| mes | dìrbdavome | dìrbsime | dìrbtumėme (dìrbtume) | dìrbkime |
| jūs | dìrbdavote | dìrbsite | dìrbtumėte | dìrbkite |

## 再帰動詞

再帰の小辞 -si（-s）は語尾の後につきます：[mókausi](https://ja.kotoba.lt/lt/17296/mokytis)、[mókomės](https://ja.kotoba.lt/lt/17296/mokytis)。接頭辞があるときは接頭辞と語根の間に入ります：[susitìkti](https://ja.kotoba.lt/lt/30317/susitikti)、[susitiñka](https://ja.kotoba.lt/lt/30317/susitikti)。

| | 現在 | 過去 | 未来（Būsimasis laikas） | 命令法（Liepiamoji nuosaka） |
|---|---|---|---|---|
| aš | mókausi | mókiausi | mókysiuosi | — |
| tu | mókaisi | mókeisi | mókysiesi | mókykis |
| jis, ji, jie, jos | mókosi | mókėsi | mókysis | — |
| mes | mókomės | mókėmės | mókysimės | mókykimės |
| jūs | mókotės | mókėtės | mókysitės | mókykitės |

## 分詞

分詞は形容詞と同じく変化し、名詞と一致します。現在能動分詞の男性単数主格には [dìrbantis](https://ja.kotoba.lt/lt/6670/dirbti) と [dìrbąs](https://ja.kotoba.lt/lt/6670/dirbti) の2つの形があります。

| | 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | dìrbantis (dìrbąs) | dìrbantys (dìrbą) | dìrbanti | dìrbančios |
| 過去能動分詞 | dìrbęs | dìrbę | dìrbusi | dìrbusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | dìrbdavęs | dìrbdavę | dìrbdavusi | dìrbdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | dìrbsiantis (dìrbsiąs) | dìrbsiantys (dìrbsią) | dìrbsianti | dìrbsiančios |
| 現在受動分詞 | dirbamas | dirbami | dirbama | dirbamos |
| 過去受動分詞 | dìrbtas | dirbti | dirbta | dirbtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | dìrbsimas | dirbsimi | dirbsima | dirbsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | dìrbtinas | dirbtini | dirbtina | dirbtinos |

| | 男性単数 dìrbantis | 女性単数 dìrbanti | 男性単数 dìrbęs | 女性単数 dìrbusi |
|---|---|---|---|---|
| 主格 | dìrbantis | dìrbanti | dìrbęs | dìrbusi |
| 属格 | dìrbančio | dìrbančios | dìrbusio | dìrbusios |
| 与格 | dìrbančiam | dìrbančiai | dìrbusiam | dìrbusiai |
| 対格 | dìrbantį | dìrbančią | dìrbusį | dìrbusią |
| 具格 | dìrbančiu | dìrbančia | dìrbusiu | dìrbusia |
| 位格 | dìrbančiame | dìrbančioje | dìrbusiame | dìrbusioje |
| 呼格 | dìrbantis | dìrbanti | dìrbęs | dìrbusi |

## 副分詞・半分詞・様態分詞

副分詞（-ant、-us、-davus、-siant）は変化せず、主文と別の主語の動作やひとりでに起こることを表します：[Saulei](https://ja.kotoba.lt/lt/27296/saulė) tekant išėjome「日の出に出発した」。半分詞（-damas、-dama、-dami、-damos）は性と数だけで変化し、主文と同じ主語の動作を表します：[Eĩdamas](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti) dainavo「歩きながら歌った」。様態分詞（-te）は同じ語根の動詞を強めます：[bė́gte](https://ja.kotoba.lt/lt/4821/bėgti) bė́go「走りに走った」。

| |  |
|---|---|
| 現在 | dìrbant |
| 過去 | dìrbus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | dìrbdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | dìrbsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | dirbte |

| | 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 |
|---|---|---|---|---|
| 半分詞（Pusdalyvis） | dìrbdamas | dìrbdami | dìrbdama | dìrbdamos |

## 語幹の異なる動詞

[bū́ti](https://ja.kotoba.lt/lt/4884/būti) の形は異なる語幹から作られます：[yrà](https://ja.kotoba.lt/lt/4884/būti)、[bùvo](https://ja.kotoba.lt/lt/4884/būti)、[bùs](https://ja.kotoba.lt/lt/4884/būti)。ほかの動詞でも現在・過去の語幹が不定詞と大きく異なることがあります：[eĩti](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti) – [eĩna](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti)、[ė̃jo](https://ja.kotoba.lt/lt/7504/eiti)；[dúoti](https://ja.kotoba.lt/lt/7058/duoti) – [dúoda](https://ja.kotoba.lt/lt/7058/duoti)、[dãvė](https://ja.kotoba.lt/lt/7058/duoti)。

| | 現在 | 過去 | 未来（Būsimasis laikas） |
|---|---|---|---|
| aš | esù | buvaũ | bū́siu |
| tu | esì | buvaĩ | bū́si |
| jis, ji, jie, jos | yrà | bùvo | bùs |
| mes | ẽsame | bùvome | bū́sime |
| jūs | ẽsate | bùvote | bū́site |

---
Source: Kotoba, Japanese–Lithuanian dictionary — https://ja.kotoba.lt/kaityba/veiksmazodziai
Cite as: [リトアニア語の動詞の活用 – 基本形・時制・分詞 | Kotoba.lt](https://ja.kotoba.lt/kaityba/veiksmazodziai)
